Futbolas Lietuvoje: mirs ar prisikels?

Lietuviai yra tauta, dievinanti sportą. Jei tiksliau – vieną sporto šaką. Taip, krepšinį. O kas Lietuvoje yra futbolas? Kodėl Lietuvos klubai žaidžia pustuščiuose stadionuose? Kodėl Lietuvos rinktinei nesiseka mušti įvarčius? Bandysiu rasti atsakymus į šiuos ir jiems giminiškus klausimus.

Pirmiausia už pakarpos griebsiu labai opią problemą – kodėl nepavyksta užpildyti tribūnų stadionuose? Pagal labai paprastą Europos aukščiausių lygų lankomumo statistiką, sudarytą 2006m., Lietuva lenkia tik Estiją, Liuksemburgą ir Velsą, o rodikliai su Latvija panašūs. Labai graudi statistika. Teigsite, kad Europoje daugiatūkstantiniai miestai, futbolas yra populiariausia sporto šaka. Dalis tiesos yra – mes užleidžiame į priekį krepšinį. Tačiau galiu pateikti kitokio pobūdžio statistiką, kuri išjuoks teiginį, kad mažo lankomumo kaltininkas yra maži Lietuvos miestai. Daugkartinio Lietuvos čempiono FBK Kauno į stadioną palaikyti ateina tik 0,21 proc. kauniečių. Skaičiai Europoje visiškai kitokie(“Manchester United” – 15,6proc., “Newcastle” – 18,8 proc., “Liverpool” – 10 proc. ir t.t.).

Tokio prasto lankomumo kaltininkų galima būtų ieškoti labai ilgai. Negaliu nesutikti, kad iš dalies kaltas tvarkaraštis – rungtynės žaidžiamos ne tik savaitgaliais, o ir darbo dienomis – A lygos rungtynės vyksta ir trečiadieniais. Kita priežastis – futbolo aistruoliai nebetiki, kad pirmenybėse vyksta kova iki galo. Prisimename, kai 2004m. besibaigiant pirmenybėms bandoma pašalinti Panevėžio “Ekraną”… Trečia, koks šeimos galva norės vestis šeimą į rungtynes, kuriose itin dažnai galima išgirsti rasistinius šūkius, o kartais net išpuolius? Na ir paskutinė problema, su kuria baigsiu šios temos nagrinėjimą – televizija netransliuoja A lygos mačų(išskyrus 5 kanalą, kuris nėra matomas visoje Lietuvoje ir transliuoja vienos komandos rungtynes). Mieliau pasirenkamos Škotijos čempionato rungtynės… Šiuo atveju derėtų kaltinti televizijas, kurios reikalauja iš klubų pinigų už transliacijas. Europoje situacija visiškai atvirkščia – televizijos moka klubams už transliacijų teises. Taigi susidaro įspūdis, jog nėra labai jau ir stengiamasi sudominti lietuvius lietuvišku futbolu.

Kone dešimtmetį gyvename pažadais atgaivinti futbolą. 2000.m iš valdžios pasitraukus Dirmeikiui, futbolas Lietuvoje buvo visiškai nustekentas. Geru vardu Dirmeikio nemini niekas – net ir nepatenkinti dabartine valdžia. Tais pačiais metais Liutauras Varanavičius atsidūrė valdžioje ir tada žadėjo, jog per 3-4 metus viskas pakryps į gerąją pusę. Stebint iš šalies, tik prieš 2007m. sezoną A lygos klubai pagaliau sulaukė dėmesio iš užsienio investuotojų(daugiausia Rusijos). Taip, klubai sustiprėjo. Bet sustiprėjo ir toliau stiprėja legionierių dėka. O kas pasikeitė per šiuos septynerius metus futbolo mokyklose, šalies rinktinėje? Realiai niekas. Tik šiemet įkurta futbolo akademija Kaune. Galime užsimerkti ir atsimerkti tik tada, kai sužaidžiame lygiosiomis su tokiais grandais kaip vokiečiai, italai. Nesmerkiu nei vieno rinktinės futbolininko, visi atiduoda aikštelėje visą save, tačiau rezultato mes nematome. Mes net neturime nacionalinio stadiono. Prieš 2007m. A lygos sezoną L.Varanavičius teigė, kad už dešimties metų Lietuvos futbolas gali pasiekti neblogą lygį. Vertinant dabartinius tempus, tai neįmanoma. Ir kodėl reiktų stengtis, kai dabartinė futbolo valdžia yra sudaryta taip, jog žino, kad bet kokiu atveju ir toliau liks valdžioje? Šilta vietelė garantuota – stengtis nebereikia. Taigi dabartinis Lietuvos futbolo tobulėjimas primena likimui paliktą savaime vykstantį procesą, tikintis, kad viskas išsispręs savaime.

Straipsnį baigsiu šiek tiek linksmesne gaidele. Net neabejoju, kad ateityje futbolas Lietuvoje taps populiarus ir šiuo aspektu galės varžytis su krepšiniu. Verta paminėti, kad Vilniuje pernai atsidarė futbolo mokykla vaikams, šiemet Kaune futbolo akademija, greitai bus atidaryti dar penki tokie centrai ir treniruočių bazė. Svarbiausia yra sukurti gerą infrastruktūrą, o tada sulauksime ir vaisių. Gaila, kad viskas atliekama pavėluotai, tačiau reikia mokėti džiaugtis tuo, ką turime. Linkiu užmiršti rasistines, tautines ir visas kitas nesantaikas ir kviečiu visus susirinkti palaikyti savo miesto komandos! Taip pat noriu padėkoti visiems, besistengiantiems, kad Lietuvos futbolo lygis kiltų, tai pirmiausia vaikų treneriai. Kuo daugiau tokių pasišventusių žmonių, tuo greičiau išlipsime iš krizės.

Apie tokį stadioną galime tik pasvajoti: